Ar aukšto slėgio plovimas gali pakenkti pneumatinei pakabai?

Ar galima pneumatinę pakabą plauti aukštu slėgiu?

Automobilio su pneumatine pakaba dugną plauti galima. Pneumatinės pakabos komponentai yra pritaikyti darbui realiomis eksploatavimo sąlygomis – važiuojant per lietų, sniegą, balas ar šlapius kelius.

Tačiau svarbu suprasti, kad įprastas vandens patekimas važiuojant nėra tas pats, kas koncentruota aukšto slėgio vandens srovė iš labai mažo atstumo.

Stiprią srovę nukreipus tiesiai į jautrią jungtį, daviklį ar sandarinimo vietą galima padidinti riziką, kad vanduo pateks ten, kur jo neturėtų būti.

Todėl pagrindinė taisyklė paprasta – automobilio dugną reikia nuplauti, tačiau nereikėtų iš arti ir ilgai plauti atskirų pneumatinės pakabos komponentų.

Kurios pneumatinės pakabos vietos jautriausios aukšto slėgio vandeniui?

Pneumatinę pakabą sudaro ne tik oro pagalvės. Priklausomai nuo automobilio modelio, sistemoje gali būti įvairūs elektroniniai ir pneumatiniai komponentai.

Daugiausia atsargumo reikėtų plaunant šias vietas:

• aukščio daviklius;
• elektros jungtis ir laidus;
• pneumatinių žarnų sujungimus;
• vožtuvų bloką;
• kompresorių ir jo elektros jungtis;
• kompresoriaus oro paėmimo sistemą.

Tvarkingos ir sandarios jungtys įprasto vandens nebijo. Tačiau senesniame automobilyje jų apsaugos, sandarikliai ar laidų izoliacija gali būti susidėvėję.

Tokiu atveju aukšto slėgio vanduo gali išryškinti jau egzistuojančią problemą.

Aukščio davikliai ir elektros jungtys

Šiuolaikinės pneumatinės pakabos veikimas stipriai priklauso nuo elektronikos. Aukščio davikliai perduoda valdymo blokui informaciją apie automobilio padėtį, o pagal šiuos duomenis sistema reguliuoja pakabos aukštį.

Patys davikliai ir jų jungtys yra apsaugoti nuo aplinkos poveikio, tačiau aukšto slėgio srovės nereikėtų ilgai laikyti tiesiai prieš elektros jungtį.

Jeigu jungties sandariklis jau pažeistas, viduje atsiradusi drėgmė gali sukelti:

• kontaktų oksidaciją;
• protarpinius elektros sutrikimus;
• neteisingus daviklio parodymus;
• pneumatinės pakabos klaidas prietaisų skydelyje.

Ypač atsargiai reikėtų plauti senesnių automobilių pakabos komponentus, kurių laidai ar jungtys jau gali būti paveikti korozijos ir aplinkos.

Pneumatinės žarnos ir jų jungtys

Pneumatinės žarnos yra pritaikytos darbui sudėtingomis sąlygomis, todėl pats vanduo joms paprastai nekenkia.

Tačiau jų sujungimo vietos yra jautresnės. Jeigu jungtis pažeista, susidėvėjusi arba netinkamai sumontuota, labai stipri vandens srovė gali papildomai paveikti jos sandarumą ar aplink esančius komponentus.

Plaunant dugną geriau nuplauti visą zoną iš tam tikro atstumo, o ne ilgai laikyti vandens srovę tiesiai į vieną pneumatinės žarnos jungtį.

Ar aukšto slėgio vanduo gali pakenkti pneumatinės pakabos kompresoriui?

Pneumatinės pakabos kompresorius yra vienas svarbiausių sistemos komponentų. Jo užduotis – sukurti oro slėgį, reikalingą automobilio aukščiui reguliuoti.

Priklausomai nuo automobilio modelio, kompresorius gali būti sumontuotas automobilio apačioje ir apsaugotas plastikinėmis ar kitomis apsaugomis.

Didžiausią dėmesį reikėtų skirti ne tik pačiam kompresoriui, bet ir jo oro paėmimo sistemai.

Aukšto slėgio vandens nereikėtų nukreipti tiesiai į kompresoriaus oro įsiurbimo vietą, filtrą ar elektros jungtis.

Jeigu vanduo patektų į oro paėmimo sistemą, sistemoje galėtų atsirasti papildomos drėgmės. Pneumatinėje pakaboje drėgmė nėra pageidaujama, nes ji ilgainiui gali skatinti koroziją ir turėti įtakos vožtuvų ar kitų komponentų veikimui.

Vožtuvų blokas ir aukšto slėgio plovimas

Vožtuvų blokas paskirsto suspaustą orą tarp skirtingų pneumatinės pakabos kontūrų. Jame taip pat yra elektroninių komponentų ir pneumatinių jungčių.

Dėl šios priežasties į vožtuvų bloką nerekomenduojama nukreipti stiprios vandens srovės iš labai mažo atstumo.

Svarbu suprasti, kad važiuojant šlapiu keliu vožtuvų bloką taip pat gali pasiekti vanduo. Tačiau skirtumas yra vandens slėgis ir kryptis.

Įprastomis sąlygomis komponentą vanduo dažniausiai aptaško, o aukšto slėgio plovimo įrenginys gali nukreipti stiprią ir koncentruotą srovę tiesiai į sandarinimo vietą.

Kaip plauti pneumatines pagalves?

Pneumatines pagalves nuo purvo, smėlio ir kelių druskų nuplauti galima ir netgi naudinga.

Ant jų paviršiaus bei aplink tvirtinimo vietas ilgainiui gali susikaupti daug nešvarumų, todėl periodiškas plovimas padeda išlaikyti šias zonas švaresnes.

Tačiau aukšto slėgio antgalio nereikėtų laikyti labai arti gumos ar ilgai purkšti į tą pačią vietą.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jeigu pneumatinė pagalvė jau:

• sena;
• sutrūkinėjusi;
• pažeista;
• turi matomų gumos deformacijų.

Pats plovimas tvarkingos pagalvės nesugadins, tačiau gali išryškinti jau anksčiau buvusį pažeidimą.

Ar verta plauti automobilio dugną?

Taip. Lietuvos klimato sąlygomis automobilio dugno plovimas yra ypač aktualus.

Žiemą ant automobilio dugno, važiuoklės ir pneumatinės pakabos komponentų kaupiasi:

• kelių druskos;
• purvas;
• smėlis;
• drėgmė;
• kiti kelių nešvarumai.

Ilgainiui šios medžiagos gali skatinti metalinių komponentų koroziją.

Po žiemos sezono verta kruopščiai nuplauti automobilio dugną, ratų arkas, pakabos svirtis ir pneumatinių pagalvių aplinką.

Šiuo atveju tinkamai atliekamas plovimas pneumatinei pakabai yra labiau naudingas nei žalingas.

Ar automatinė plovykla pavojinga pneumatinei pakabai?

Įprasta automatinė automobilio plovykla tvarkingai pneumatinei pakabai paprastai neturėtų sukelti problemų.

Automobilio važiuoklės komponentai yra projektuojami taip, kad eksploatacijos metu susidurtų su vandeniu, purvu ir kitais aplinkos veiksniais.

Daugiau atsargumo reikia naudojant rankinį aukšto slėgio plovimo įrenginį, nes juo galima labai priartėti prie konkretaus komponento ir stiprią srovę ilgai laikyti vienoje vietoje.

Jeigu automatinėje plovykloje pasirenkamas automobilio dugno plovimas, vien dėl pneumatinės pakabos jo vengti nereikia.

Kaip saugiai plauti automobilį su pneumatine pakaba?

Plaunant automobilį svarbiausia vengti agresyvaus ir labai artimo jautrių komponentų plovimo.

Rekomenduojama:

• aukšto slėgio antgalį laikyti tam tikru atstumu nuo pakabos komponentų;
• nelaikyti vandens srovės ilgai viename taške;
• nepurkšti tiesiai į elektros jungtis;
• atsargiau plauti aukščio daviklių zonas;
• nepurkšti tiesiai į kompresoriaus oro įsiurbimo vietą;
• atsargiai plauti vožtuvų bloką ir pneumatinių žarnų jungtis;
• pašalinti purvą ir druskas iš ratų arkų bei aplink pneumatines pagalves.

Jeigu konkretaus automobilio gamintojas numato specialias plovimo ar automobilio priežiūros rekomendacijas, reikėtų vadovautis būtent jomis.

Ką daryti, jei po plovimo atsirado pneumatinės pakabos klaida?

Jeigu po automobilio plovimo prietaisų skydelyje atsirado pneumatinės pakabos įspėjimas, nereikėtų iš karto manyti, kad plovykla sugadino pakabą.

Plovimas gali tiesiog išryškinti jau egzistavusią problemą, pavyzdžiui, pažeistą elektros jungtį, laidų izoliaciją ar korozijos paveiktus kontaktus.

Diagnostika rekomenduojama, jeigu po plovimo:

• automobilis nebesikelia;
• automobilis nenusileidžia;
• viena automobilio pusė stovi žemiau;
• neveikia aukščio reguliavimas;
• kompresorius neįsijungia;
• kompresorius pradėjo veikti neįprastai;
• pneumatinės pakabos klaida neišnyksta.

Tokiu atveju reikėtų nuskaityti klaidų kodus ir patikrinti konkrečius sistemos komponentus, o ne vien ištrinti klaidą iš valdymo bloko.

Ar aukšto slėgio plovimas gali sugadinti pneumatinę pakabą?

Tvarkingos pneumatinės pakabos normalus automobilio plovimas neturėtų sugadinti.

Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai labai stipri aukšto slėgio vandens srovė iš arti nukreipiama tiesiai į jautrias elektros jungtis, sandarinimo vietas, daviklius ar kompresoriaus oro paėmimo sistemą.

Todėl nereikia bijoti plauti automobilio dugno – svarbu tiesiog tai daryti protingai.

Išvada

Pneumatinė pakaba yra pritaikyta darbui lietuje, sniege ir šlapiomis kelio sąlygomis, todėl pats vanduo jai nėra pavojingas. Be to, periodiškas automobilio dugno plovimas padeda pašalinti purvą, kelių druskas ir kitus nešvarumus, galinčius skatinti koroziją.

Tačiau aukšto slėgio plovimo metu nereikėtų iš labai arti nukreipti stiprios vandens srovės į aukščio daviklius, elektros jungtis, pneumatinių žarnų sujungimus, vožtuvų bloką ar kompresoriaus oro paėmimo sistemą.

Jeigu po plovimo atsirado pneumatinės pakabos klaida ar pasikeitė automobilio aukščio reguliavimas, verta atlikti diagnostiką ir nustatyti tikrąją problemos priežastį.